201606.15
0

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp darbuotojo ir darbdavio, kilusio dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimo, konstatavo, kad, kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams (DK 14, 16, 24 straipsniai). Jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą (DK 35 straipsnio 1 dalis).

Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas:

  • darbo drausmės pažeidimo faktas;
  • darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas.

Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Tyrimo organizavimas, turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią, vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką.

Byloje kasacinis teismas nurodė, kad, esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą.

Taigi, skiriant drausminę nuobaudą, jos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pažeidimą dienos, ir darbdavio atliekamas tyrimas turi būti objektyviai pagrįstas, neturi būti atliekamas nuobaudos skyrimo terminui nukelti.

Išnagrinėtoje byloje Aukščiausias teismas taip pat konstatavo, kad aiškinimas, jog neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas niekada negali būti grąžintas į pirmesnį darbą, jeigu į tą darbo vietą jau priimtas naujas darbuotojas, reikštų įstatyme įtvirtintos pažeistų darbuotojo teisų gynybos būdų nepagrįstą susiaurinimą, sudarytų prielaidas piktnaudžiauti darbdaviams, diskriminuoti vienus asmenis ir teikti privilegijas kitiems, prieštarautų darbo teisės subjektų lygybės principams.

Išsamiau apie tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016.